287 Minčių sąrašas
Kuo labiau kažkas tinka
Tuo lengviau
Prisitaikyti prie jo

Kuo labiau kažkas tinka
Tuo sunkiau
Neprisitaikėliui
Prisitaikyti prie pabėgimo.

Helmut Seethaler

+-+-+-+-+-+-+-+-+-

Aš bandau teikti apeliacijas dėl įkalinimo už nesumokėtas baudas, kurios buvo skirtos man už poemų platinimą 2007-2008 metais.

Man gresia 90 dienų arešto, nes aš neturiu kaip susimokėti baudų, taip pat negaliu turėti jokių daiktų, nes juos iš manęs gali atimti.

Dabar privalau
viską pabaigti:

NETURIU IŠTEKLIŲ
Savo žodžiams
Toliau TEKĖTI

PSK 7 975 059
Blz. 60 000
BIC OPSKATWW
IBAN:AT246000000007975059

Helmut Seethaler

Mano naujos poemos auto atsakiklio pagalba:
0043 1 330 3701

Mes bandome sugriebti
dar dagiau
Bet sugauname
vis mažiau

Tokiu būdu
Vis daugiau
Sunaudojama
MŪSŲ PAČIŲ.

Helmut Seethaler

Kasdien žmogus turėjo
Tą patį tikslą
Jei tu jo neturi
hseethaler@gmx.at

Dainius 1
Ima dainuoti
Tačiau nėra nei vieno
Jį galinčio išgirsti

Bet tai jo
nejaudina
Jis tik jaučia
privaląs dainuoti

Dainius 2
Ima dainuoti,
tačiau nieko nėra
kas klausytųsi
O jam tai – 
svarbiausia

Todėl jis
nutyla
nes jaučia savo balsą
sklindant
į tuštumą

Dainius 3
Ima dainuoti
Pamatęs, kad klausytojų
aplink nėra
jis leidžiasi
ieškoti tų, kuriems
dainuoti privalo.

Helmut Seethaler

Nebūna
NAUJŲ KLAUSIMŲ
Kuriuos tenkintų
SENI ATSAKYMAI

Kitaip (vėl)
ateina laikas
kuomet
iškart imama
iš visų atsakoma visiems (galima)

Ir mes visi
prašome užmaršumo (privalome)

Helmut Seethaler

–
287.Denk-Zettel
Je mehr angepasste
Umso leichter
Wird es
Fuer die anpasser.

Je mehr angepasste
Umso schwerer
Wird es
Fuer die
Nicht-Angepassten
Der anpassung
Zu entkommen.

Helmut Seethaler

+-+-+-+-+-+-+-+-+-

Ich versuche REKURS+Aufschub meiner exekution wegen unbezahlter geldstrafen fuer verbotene verbreitung meiner gedichte in den jahren 2007+08.
90 tage ERSATZ-ARREST drohen, weil ich die strafe nicht zahlen kann und auch keine dinge besitze, die der gerichtsvollzieher mir nehmen kann.

nun muss ich
meinen weg beenden:

hab ich KEINE MITTEL,
um meine worte
weiter zu
VER-MITTELN:

PSK 7 975 059
blz. 60 000

BIC:
OPSKATWW

IBAN:AT246000000007975059

Helmut Seethaler

Bleiben nur meine taeglich neuen gedichte am anrufbeantworter:

0043 1 330 37 01

———————————

Wir greifen nach
Immer mehr
Und begreifen
Immer weniger

Wie dadurch
Immer mehr
NACH UNS
Gegriffen wird

Helmut Seethaler

Hat man jeden tag
Das selbe ziel
Wird man ziellos
hseethaler@gmx.at

Der 1.saenger
Beginnt.
Niemand ist da,
Der ihm zuhoert.

Fuer ihn ist das
Nicht entscheidend.
Er spuert nur,
Er muss singen.

Der 2.saenger
Beginnt.
Niemand ist da,
Der ihm zuhoert.
Fuer ihn ist das
Entscheidend.

Darum hoert er auf.
Er spuert,
Sein singen waere
Vergeblich.

Der 3.saenger
Beginnt.
Als er merkt,
Dass niemand da ist,
Der ihm zuhoert,
Bricht er auf,
Um die zu suchen,
Denen er singen muss.

Helmut seethaler

NEUE FRAGEN stellen
Niemals sich
Mit ALTEN ANTWORTEN
Troesten lassen

Sonst kommt
(wieder) die zeit
In der wenige
Auf alles
Fuer alle
Eine antwort
Geben (duerfen)

Und wir
All unsere fragen
Vergessen (muessen)

Helmut Seethaler

Kelios dienos po atidarymo į parduotuvę buvo įsilaužta, pavogti daiktai (po vieną batą iš poros), ant išorinės sienos užrašyta „Dumb“. Instaliacija kainavo 80 tūkst. dolerių, pvz. New York Times rašo, kad viskas iš pavydo. Galbūt ir taip, bet Blissed Out gerai groja.

Klubas kompensuotų medžiagas, o jus lydėtų trumpalaikė bet stipri pogrindžio šlovė.

Primename, kad „Insait“ atidarytas prieš pusmetį Kaune. Jo įkūrėjas, ilgametis noise, kreivos elektronikos, drone vakarų organizatorius Arma. Klube vyksta ne tik eksperimentinės muzikos vakarai, koncertai, pasirodymai bet ir reivai. Klubas įsikūręs Kaune, buvusioje radijo gamykloje.

Iš Ore.lt

Susidomėję eskizus ir pasiūlymus siųskite Armai arma eta arma.lt.

Tavo piešiniuose matau stilių būdinga ankstyviesiems sienų raižiniams, 2D plokščias vaizdas, keisti pseudo mitiniai gyviai. Iš kur tie padarai, apie ką mums pasakoji? Kur skaityti tas pasakas, kurias iliustruoji?

Aš kuriu personažus, pagal kuriuos pats žmogus turėtų sekti savo pasaką, savaip interpretuoti, pasinerti į kitokį pasaulį. Nesistengiu, kad tai būtų konceptualu, nors manau nesunkiai menotyrininkui parašius tekstą pavyktų išspausti kažką konceptualaus. Mano stilistikai artimi ankstyvieji sienų raižiniai (kas yra pirmasis sienų menas), jaučiamas šioks toks etno, susimbolinimas, kodėl? Bandau dar pats išsiaiškinti, panašiai paišau nuo 3-ju metų, galbūt, įtakoja praeiti gyvenimai. Džiaugiuosi, kad nereikia valandų valandas sukti galvos atsisėdus prie lapo, kankintis..

Koks tas kitoks pasaulis? Kodėl į jį pasinerti?

Aš neperšu, jog personažas turi sukelti tokias pačias emocijas, kaip ir man. Gal kažkam jis juokingas, gal primenantis lyrišką pasakų herojų. Man labai įdomu klausyti žmonių komentarų, išgirsti jų fantazijas, ką jie galvoja apie mano sukurtus herojus neišgirdę konkretaus atsakymo. Kiekvieno fantazijų pasaulis kitoks, mano personažai tik padeda pradėti savo kuriamą istoriją, pasaką.

Visas interviu.

Nuotrauka Dominyko Lipo, Medis-slibinas.

Rašydavo gana keistus dalykus, tačiau tenka pripažinti, kad nelabai skiriasi nuo tam tikrų tipų anarchistinės poezijos ir saviraiškos būdų.

СОЮЗ НЕРУШИМЫЙ
РЕСПУБЛИК СВОБОДНЫХ
НА ЗЕМЛЕ
НЕТ

–

ПРИКАЗ N 1
ИМЯ*ВЕК
ОТЧЕСТВО*ВАК
ИЗУЧАТЬ РУССКИЙ ЯЗЫК
НА ЗЕМЛЕ НЕ ПРИСВА
ИВАТЬ ТОЛЬКО Я И Я
ЗЛО

Tačiau nors ir transliuodavo gatvei, didžiausią įspūdį iki šiol visiems kelia jo butas.

Kaune irgi buvo žmogus rašydavęs pusiau laiškus, pusiau eiles požeminėje perėjoje prie stoties, jau porą metų tas puslapis neatsinaujina, tad, manau, netekome jo.

Už šiuos veiksmus jis kelis kartus baustas policijos, taip pat teistas. Gauta apie 3. tūkst skundų, –rašo wikipedia. http://de.wikipedia.org/wiki/Helmut_Seethaler

Eilėraščiuose aptariamos politinės ir socialinės realijos. Gimęs 1953,  gatvės poetu Helmutas tapo 1974 metais. Nuo to laiko jo išraiškos būdai beveik nesikeitė.

2009 m. David Paede ir Barbara Sas apie jį pastatė dokumentinį filmą. Jo treileris čia:

http://www.myspace.com/video/vid/53961679

Sau nuskintą eilėraštį nešioju piniginėje:

Eilėraštyje rašoma (kiek supratau iš menkų vokiečių kalbos žinių ir ggl translate) apie tuos, kurie sėdi ir spaudo mygtukus ir jų dėka mes galime pasirinkti iš trisdešimties realybių. Jie gali bet kada pasirodyti mūsų namuose, o jų pateikti pasirinkimai iš tiesų neatspindi jokios realybės, tad mes neturime iš ko rinktis.

Banksy surengė akciją, kurios metu pardavė savo darbo atspaudų (sako buvo tokia eilė, kad didžiulis būrys norinčiųjų išėjo nieko nepešę). Britų menininkas gautus 4.5 mln rublių paaukojo Maskvos menininkų-aktyvistų grupės Война reikalams.

Primename, kad Война šią vasarą sukūrė nuostabų 65 m. ilgio ir 27 m. pločio falą ant tilto prieš Federalinės saugumo tarnybos pastatą. Egzituoja įvairios interpretacijos ką reiškia šis meno šedevras. Vieni sako, kad jis atsirado dėl sugriežtintos apsaugos prie Tarptautinio ekonomikos forumo durų, kiti sako, kad tai simbolis Rusijos, kuri pasaulinėje arenoje demonstruoja „ką turi“ ir dėl to mažosioms pasaulio šalims/tautoms tenka jai nusileisti. Vienaip ar kitaip, viskas atrodė va šitaip:

Kitų akcijų metu jie apmėtė McDonaldo darbuotojus gyvomis katėmis norėdami sutrikdyti jų kasdienę rutiną, kelias dienas prieš paskutinius prezidento rinkimus Rusijoje surengė ritualą meškos garbei (nuorodą į D. Medvedevą) ir Biologijos muziejuje įvykdė grupinio sekso orgiją.

Tiesa, rugsėjo mėnesį, po to kai Война aktyvistai akcijos metu apvertė kelias policijos mašinas (su visais policininkais), pora iš jų buvo areštuoti.

Daugiau: free-voina.org

Kitaip tariant, tai ilgas pokalbio palaikymas pernelyg nenukrypstant nuo temos.

Kol būriai interneto vartotojų atsakinėja į vienas kito komentarus interneto portaluose ir Facebook`e aptarinėja vienas kito nuotraukas, komentuoja komentarus ir komentarų komentarus, miestuose nenaudojamos plyti ištisos vartotojų sąsajos (žmonės dar jas vadina miestų sienomis) ir kartais įvyksta kitas, „pačiupinėjamas“ interaktyvumas, apie kurį ir pasakosiu šiame straipsnyje.

Interaktyvumą virtualiose sistemose galima vertinti per sistemą ir per vartotoją. Sistemos internete leidžia įvairiais lygiais įsitraukti į turinio gamybos žaidimus. Vartotojai savo ruožtu yra skirtingai motyvuoti, ir kaip dalyvauti šiuose žaidimuose, apsisprendžia patys. Vieni informacinėmis gatvėmis vaikšto tyliai, neatkreipdami į save dėmesio. Kiti generuoja turinį rašydami, filmuodami, programuodami ir kitaip keičia informacinių gatvių veidą.

Miesto vartotojo sąsaja ir įstatymai

Miestas kaip erdvė viešai komunikacijai yra išnaudojama reklamos gamintojų, tačiau dažniausiai šneka monologu. Norint atlikti viešą monologą reikia išsipirkti jam specialiai skirtą vietą, pavyzdžiui, reklaminį stendą. Kuomet už reklamos vietą sumokami pinigai, toje vietoje galima pasisakyti. Tačiau net ir čia kartais užsimezga dialogo bruožų turinti komunikacija.

Štai mobilaus ryšio operatorius „Bitė“, reaguodamas į naują „Omnitel“ kainodarą, visai neseniai savo reklamoje skatino nebijoti savo operatoriaus ir paveikslėlyje vaizdavo katiną, kurio figūra meta panteros šešėlį. Ši pantera kadaise „Omnitel“ reklamoje iškilmingai šoko per pakeliamą Biržos tiltą Klaipėdoje. Tačiau tokia komunikacija – labiau spektaklis, o ne interaktyvus pokalbis. Į peržiūrą pakviesti visi žiūrovai, o susidomėję kas mėnesį už spektaklį atsiskaito susimokėdami už operatoriaus paslaugas.

Tačiau kartais ant miesto sienų žinias palieka gatvės menininkai, taip sukeldami mažuosius policijos-menininko konfliktus. Už vartotojo sąsają ir taisykles, kaip ja naudotis, atsako miestas ir teisiniai kodeksai. Vartotojo sąsaja čia tampa siena, stulpas, vitrina ir t.t., ja naudotis teisėtai gali miesto architektų ir pastatų savininkų įgalioti statybininkai, dekoratoriai ir kiti žmonės. Neteisėtas naudojimas baudžiamas pagal įstatymą.

Gatvės menininkai įgaliojimų neturi ir sienos jiems nepriklauso, taigi miesto sienų modifikavimas laikomas pasikėsinimu į privačią nuosavybę. Štai kas rašoma 187 Baudžiamojo kodekso straipsnio pirmoje dalyje: „Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Taigi miestas kaip sistema yra linkęs drausti nereglamentuotą bendravimą ant miesto sienų.

Vartotojai kaip kūrėjai

Mieste dalyvavimo galimybes apsprendžia institucijos, tačiau miesto gyventojai, lygiai taip, kaip interneto vartotojai, turi galimybę savo dalyvavimo strategijas pasirinkti patys. Miestų gatvėse vaikšto neaktyvūs anonimai, kurie į komunikacijos veiksmą įsitraukia tik kaip stebėtojai ir tyliosios auditorijos. Tačiau įvairių tyrinėjančių ir eksperimentuojančių dalyvių čia taip pat netrūksta.

Tie, kas nesilaiko bendravimo taisyklių internete, tvarkdarių vadinami troliais. Sienų paišytojus įstatymų vykdytojai ir žiniasklaida vadina vandalais. Troliai internete, skirtingai nuo daugelio gatvės menininkų mieste, retai kam patinka.

Paišyti ant svetimų sienų draudžiama įstatymu, tačiau tyrinėti linkę miesto gyventojai nusprendžia pasinaudoti galimybe ir sudalyvauti masinės komunikacijos veiksme kaip autoriai. Pagrindinėse miestų gatvėse darbus kasdien pamato tūkstančiai žmonių. Tokiu lankomumu sunkiai pasigirs kokia galerija. Be to, norint patekti į galeriją reikia būti pripažintu ir vertinamu. Todėl kartais rytiniai miestai nustebina savo gyventojus naujais sienų vaizdais.

Vaizdai gatvėse laikini. Vilniuje yra išskirtinai graffiti valymo paslaugas teikianti įmonė „Saugrafa“. Kartais aplikacijas nuplauna laikas, kartais – kaimynai. Kartais sienos perdažomos. Tačiau kartais autorių darbus naikina, pratęsia arba atkuria kiti žmonės, taip mieste prasideda interaktyvus bendravimas.

Du auditorijų interaktyvumo atvejai: Kaunas ir Klaipėda

Interaktyvumas ant miesto sienų – ne pokalbis prie arbatos. Dažnai atsakai į autoriaus paliktą žinią – reakcingi, emociškai įkrauti.

2006–2007 m. gatvės menininko teatime darbai pasirodydavo Klaipėdoje pakankamai dažnai. Didelio formato aplikacijos, dažnai provokuojančiomis temomis, daugiausia klijuojamos senamiestyje ir miesto centrinėje dalyje. 2007 m. teatime Klaipėdoje Tiltų g. 5 esančio namo sienos užklijuoja pagal Trevor Brown iliustraciją padarytą aplikaciją, vaizduojančią mergaitę besiruošiančia šlapintis prie pisuaro.

Po kelių mėnesių aplikacija užtepama juodais dažais. Akivaizdu, kad taip drąsiai cenzūruoja ne policija. Aplikacijos autorius teatime sako girdėjęs gandų, jog darbą juodai užtepė vyresnio amžiaus vyriškis.

Tad teatime pasinaudoja juoda dėme ir rausvais dažais praneša žiūrovams apie sugrįžimą: „I`ll be back“.

T. Savickio nuotr.

Vieną naktį kartu su drauge teatime suklijuoja pilną viso Trevor Brown paveikslo aplikaciją, ji dar spalvingesnė ir ryškesnė nei buvo.

Teatime nuotr.

Aplikacija, pasak autoriaus, praktiškai sunaikinama per 10 valandų. Rekonstruojant gatvę aplikacija nuvalyta, o siena iš naujo perdažyta.

Nepraėjus nė pusmečiui toje pačioje vietoje, kur kadaise buvo uždažyta mergaitė, pasirodo kito autoriaus atlikta nauja interpretacija ta pačia tema. Trafaretinis paveikslas yra panašaus dydžio, kaip kadaise buvo mergaitė aplikacijoje.

T. Savickio nuotr.

Šis vaizdas nuvalomas. Šiuo metu Tiltų g. 5 namo siena švari.

Kitą interaktyvaus bendravimo atvejį mena tvora Kaune. Karo muziejaus kiemelyje 1939 m. buvo pastatyta Bernardo Bučo „Sėjėjo“ skulptūra. 2008 m. skulptūra pratęsiama menininko morfai, kuris daugelį savo darbų eksponuoja tiesiog gatvėje. Besidairantiems aplink vilniečiams ir kauniečiams jis pažįstamas iš tatuiruotų balerinų, skrajučių mandalų, į namo kampus suskilusių planetų ir daugelio kitų darbų.

Naktį dėl standartinio apšvietimo Bučo „Sėjėjas“ visuomet meta tokį patį šešėlį ant už 5–6 metrų stovinčios betoninės tvoros. Morfai sėjėjo šešėliui įduoda trafaretinių žvaigždžių.

Morfai nuotr.

Morfai nuotr.

Tai unikalus darbas pritaikytas tik šiai vietai. Koks unikalus yra sėjėjas, toks unikalus yra jo šešėlis, sukuriamas dirbtinio apšvietimo, ir toks unikalus yra sėjėjo pratęsimas žvaigždėmis. Tai vieno menininko dovana kitam ir kartu pamiršto darbo ir vietos konceptualus atgaivinimas.

Žvaigždės prie sienos derančiais šviesiais dažais užtušuojamos po kelių mėnesių. Tiesa, kas tai padarė, sužinoti sunku. Karo muziejaus informaciniu telefonu atsiliepusi moteris patikina, kad už kiemelio priežiūrą atsakinga savivaldybė, o savivaldybės ūkio tvarkymo specialistai teigia, kad dėl graffiti valymo jokių sutarčių nėra pasirašyta ir kad savivaldybė rūpinasi gatvių valymu ir amžinosios šviesos priežiūra, bet ne sienų valymu.

Tokia baigtis nuliūdina ne tik „Kauno dienos“ žurnalistus, bet ir gerbėjus, kurie patys nusprendžia sudalyvauti, atgaivina sunaikintą darbą ir vietoje juodų morfai žvaigždžių iš pradžių sieną dekoruoja neoniniais prekybos centro lipdukais, o vėliau ir spalvingomis ranka paišytomis žvaigždėmis.

Morfai nuotr.

Kam priklauso miestas

Viena vertus, miestų sienos yra privačios – jos priklauso konkretiems savininkams. Kita vertus, miestų sienos miesto centre yra viešos – jas kasdien mato daug žmonių. Jei už miesto sieną susimokama, galima pranešti savo žinią, taigi legalus kalbėtojo statusas gali būti išpirktas pinigais.

Tačiau ne visos žmonių grupės, kurios nori kažką pasakyti, turi piniginių išteklių ar nori juos skirti, tad kartais tenka imtis nelegalių priemonių. Konfliktas įvyksta tarp gatvės menininkų, kurie naudojasi sienomis savo žiniai skleisti, ir policininkų, atstovaujančių interesus miesto bei privačios nuosavybės savininkų.

Nors miestas, kaip bendra vieša erdvė, priklauso visiems jo gyventojams, žiūrovų nuomone nesidomima nei kabinat reklamas, nei paišant gatvės meną, nei jį naikinant. Tačiau, kaip rodo Kauno ir Klaipėdos pavyzdžiai, žiūrovai, paliesti gatvės menininkų temų, gali patys įsitraukti į viešą komunikaciją ant sienų ir imtis interaktyvaus bendravimo mieste.

Spausdinta LRT.lt

Šiais metais „Satta“ festivalis liko ne tik žmonių širdyse ir megabaituose, bet ir ant jachtklubo sienų. Po festivalio metu vykusių meno dirbtuvių liko ypatingai daug žiūrimo. Sako, patį Smiltynės jachtklubą ruošiamasi griauti ir statyti naują, su SPA kompleksais ir kitais dalykais.

Tarp miško ir marių – geriausia šios vasaros vieta. Kol sėdi susmigęs į fotelį, vėjas iš galvos visas mintis išpučia. Jie žada dirbti bent iki spalio, tad kraukis daiktus, važiuok į Klaipėdą, senojoje perkėloje įlipk į keltą, išlaipintas suk į kairę ir eik, kol prieisi.

Straipsnis taip pat pasirodė „Miesto IQ“ rugsėjo numeryje.